- laibakaklis
- laibakãklis, -ė adj., smob. (2) DŽ turintis laibą, ploną kaklą: Pečkurys gurkšniavo iš laibakaklio butelio rš. Uzboniukas tarė, buteliuką barė: buteliuke, laibakakli, tu daug išnešioji Dglš. | Vai tu, grūšele, laibakaklėle d.
Dictionary of the Lithuanian Language.